2016 m. gruodžio 26 d., pirmadienis

Obelis




Pražydo obelis
Ir vaikų laukia,
Jie rausta saulėje –
Labai džiugu,
Kai glamonėja saulė
Ir supa vėjas ant šakų...
Ateina laikas – krenta,
Kiti ir brandos nesulaukę...
Imu gražiausią – savą
Ir laikau ant delno,
Po kąsnelį kandu,
O jis tai jaučia...
Kas man – sotis,
O obelis – šalia,
Taip verkia...
Gal ir abi dabar jau verkiame?



Komentarų nėra: