Tik tiek šį vakarą

Buk paprastas

Ir žemiškas, nors pakeleivis,

Bet būk šalia

Kiekvieną vakarą

Jautrus ir blaivas,

Būk slaugė ir pats slaugomas,

Prikaustytas prie lovos,

Bet siela atvira.

Kalbėsime apie vaikus,

Pažinsime save,

Te niekam nerūpės,

Ką valgome ir geriame,

Pripildysim savo kampelį

Meilės šiluma švelnia.

Būk artimas

Nežemiška šviesa.

Ar supratai mane?