Praradimai

Per girią nušniokštė kažkas...

Gal vėjo aidas?

Gal šaukė sesė brolius atgalios?

Gal vilkė staugia

Bijodama nakties ir vienumos?

Ne...

Ošia visas miškas

Ir viršūnės plakasi

Nuo rudens vėjo

Ir audros.

Ką jis galvoja,

Ką jis kalba?

Gal mūsų mintys – vienos?

Taip...

Visai šalia, už lango,

Krenta klevo lapai,

Negrįžtamai praranda

Sesė brolius,

Vilkė – draugą,

Vėjas nurimo,

Grįžtame namo...