Gyvenimas
– ne rožėmis
Takeliai
nubarstyti,
O
aštrūs, kaip dagys, spygliai
Subado
kojų pėdas,
Į
širdį skverbiasi giliai...
Kai
vakare mazgoji
Dienos
triukšmą,
Po
panagėmis lieka
Juodulys
Ir
trink netrynęs – tik subliūkšta
Senas
sopulys...
Žiemai
rožes užkloja
Ir
pasilieka
Kauburys,
Pavasarį
jas pašalas kilnoja,
Prasiveria
nauja viltis –
Viskas
gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą