2016 m. spalio 29 d., šeštadienis

Artimieji




Du medžiai viens prie kito
Dar nuo vaikystės auga,
Šakas suglaudę džiaugiasi
Ir ilsisi pavargę...
Visokie vėjai pūtė,
Dažnai – labai nedraugiški,
Bet viršūne – į saulę,
O šaknimis – į žemę
Likimas lėmė būtį...
Berželį, drebulėlę,
Kaštoną ir liepelę
Siūbuojančius net žiemą
Pagarbina vėjelis...
Susipina šakelėmis
Ir stovi – taip suauga,
Lyg brolis seserėlę
Kiekvieną dieną lanko
Prie viešo ilgo kelio,
Kaip giedrą dangų saugo...






Komentarų nėra: