2016 m. birželio 1 d., trečiadienis

Vaikeliai mano



Vaikeli mano, sakau nuoširdžiai,
Nes jis – tik vienas
Tarsi saulė,
Paglostau plaukučius, –
Jie - tokie švelnūs,
Lyg pavasarį išsprogęs
Karklo spurgas,
Kol pilnas medis meilės,
Kiek širdelių spurda...
Taip norisi palyginti su pienės pūkeliu,
Bet vėjas jį jau barsto po laukus...
Taip viskas laikina,
Ilgesnė kiek vaikystė,
Kol jie ant rankų ir nepasiklysta.
Vedu už rankos mažiukus,
Bet ar apsaugosiu juos
Nuo visų skriaudų...




Komentarų nėra: