Vienas nužydėjęs

Mažai gėlių,

Kurios teturi vieną žiedą,

O medžiai – labai dideli,

Ten daug ir vietos,

Pražysta ant šakelės net keli

Ir stiebiasi į šviesą.

Prie žemės stalo

Daug gėlių ir medžių,

Upeliukų ir versmių, –

Visi čia ir subėga,

Palaisto ir kiekvieną,

Kad kuo ilgiau žydėtų.

Bet prisiartina diena,

Kada savo sode,

Savo name,

Prie pietų stalo sėdi vienas...