Šventinis vakaras

Pakalbėk su manim,

Vakaras – šventinis, –

Tu – toks tolimas aidas;

Praeitis – dabartis,

Ateities – vis mažiau,

Bėga dienos – ne slenka.

Ar jauti, kad arti

Srauni upė ir slenkstis,

Kai pribėgs ir pakils,

Nepajusime, kaip kada krentame...

Paklausyk, kaip arti

Plaka širdys ir verkia,

O negrįžta net ašara

Į mūsų akis susitvenkusi...

Pasvyruok vėjui pučiant

Ar nutilus rytais,

Nors šaka po langais ir pabelsk,

Kai šaukiu tavęs pasiilgusi,

Netgi medžiai įsiminė vardą...

Pasvajoti šį vakarą – verta,
Kas gi kitas jau mus besuartins.