Spalvų kalba

Vis apžvelgiu dienas,

Kurios praėjo,

Ir atsisveikinu dažnai,

Kaip su žibuoklės žiedu,

Kuri nužydėjo,

Bet danguje paliko

Spalvos amžinai.

Ir darosi graudu

Į aukštį pažiūrėjus,

Nes nežinau,

Kas duota bus rytojui,

Kokias gėles sodinsiu,

Po kokiais langais...

Palieka atmintyje kvapas

Ir pavasario purienų,

Betgi ir jų nulinko

Geltoni kasų garbiniai.

Visi gėlynai žydi ne po vieną,

Todėl ir skausme lydi

Tik balti žiedai...