Tu
aplankyk mane tada,
Kada
užmiegu...
Kas
tie sapnai?
Atsikeli
ir dingsta,
Kaip
pernykštis sniegas.
Nenorime
pasenti,
Žilas
plaukas pats atbėga
Ir
primena metus,
Kuriuos
veltui praleidome,
Kai
buvom nepažįstami
Ir
greta nėjome.
Paskambink
vėlų vakarą
Prie
durų varpeliu,
Kurį
tik aš pažįstu
Ir
širdimi girdžiu,
Prie
lango priglustu
Ir
užmiegu rankas maldai sudėjusi...
Oi,
niekad nesakykime,
Kad
tik tave mylėjau,
Tada
tikrai ir nemylėjome,
Nes
meilė – tai vienintelė galia,
Kurią
teturime, o ne turėjome.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą