Visų namai – tik sienos

Kai vienas namuose...

Ne, negali būti visai vienas,

Kažkas šalia tavęs – tai buvusios sekundės

Beldžiasi kas dieną...

Akimirksnis, ir tu toli,

Kitam krašte,

Net vandenynas – menkas tolis,

Kitoks ten metų laikas,

Iš ten viskas kitaip atrodo.

Lankau prisiminimus,

Žinau, ir tu lankaisi,

Net pasiklysta kartais mintys,

Susikerta keliai,

Vėl bėga atskirai...

Ne, negali būti vienišas,

Kol tu esi nors mintyse,

Kad ir sekundę vieną...

Laiką matuojame tik savo atminty,

Džiugias akimirkas dažnai

Suveriame lyg ant smilgos,

Nešame ir per dygias ražienas...

Kiek prarasta akimirkų,

Su kuriomis sunku ir susitaikyti,

Kai namuose atsitrenki

Į tuščias sienas...

Oi, durų slenkstis tolėliau,

Tik mintyse jį peržengiau
Sekundę vieną.