2016 m. kovo 15 d., antradienis

O lapai krenta




Bejėgiškai jautiesi prieš save,
Kada padėti negali,
O širdis jaučia, kaip sunku
Keliauti taip kas dieną
Abiems per akmenuotą gruntą...
Kol mažas, nežinai, kokia yra skaudi
Ir netektis, ir neviltis,
Mažam ir rūpesčiai maži,
Nes turi į ką atsiremti,
Kai klumpa, gali tėvais pasikliauti,
Kad šluostys ašaras,
Šilta ranka sumažins skausmą.
Kaip greitai lieki vienas kelyje,
Tiktai lietus nuplauna taką,
Vėjas nušluoja kritusius lapus,
Raudonus, tarsi žarija,
Į pakeles sužarsto..
Reikės dar ilgai laukti,
Kada užaugs žolė
Ir paslėps skausmą.


Komentarų nėra: