2015 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

Augalas



Kiekviena dilgėlė,
Kietis ar kitas augalas
Turi ir savyje kažko,
Tik reikia jį suprasti
Ir įvertinti.
Iš dilgėlės – pavasarį sriuba,
O kietis – amarus sunaikins...
Daržovės – tai vaikai,
Juos reikia sėti, nuravėti
Ir kas dieną laistyti,
Tiktai po gero laiko pamatai,
Kas gi iš jų išaugo...
Kas nepatinka, vis ravi,
Bet į tą pačią žemė grįžta
Ir piktos, gležnos, –
Visiems norisi gyventi...
Padovanoja žemė daug vaikų,
Kiekvienam reikia ne tik šaukšto,
Kai vargas ar nelaimė
Prislėgia pečius,
Kalbu graudžius žodžius,
Kaip savo tylią maldą,
Apie sodybą ir daržus,
Kurie šiaip sau neauga...





Komentarų nėra: