2015 m. rugpjūčio 16 d., sekmadienis

Vakaro praregėjimai



Jau daugel metų
Moterų nebeperka,
Nes jų nebe parduoda,
Žmogus – ne auksas,
Jo vertė – kita;
Gyvenimas tik vieną kartą duotas,
Kai gimsta meilė širdyje,
Nors ir be pinigų,
Kurie vis keičiasi
Ir virsta popieriaus skiaute...
Vaikai – nuo mylimo žmogaus,
Kuris iš dievo duotas
Su priesaika tvirta,
Yra kur kas daugiau,
Negu pasaulio turtai
Ir tik dangus tegali
Mus išskirti, bet neišvaduoti
Nuo pareigos, paženklintos garbe...
Kas po žeme ,– net saulė neprikels,
Bet lieka pats brangiausias –
Dviejų žmonių laimė,
Kad buvome drauge.



Komentarų nėra: