Vaizdai

Mano gimtinė – tvenkiniai

Prie pirties linmarka

Ir kibirai apvirtę,

Kur semia vandenį ir arklius girdo.

Panardo žąsys, antys,

Baltos gulbės atskrenda dažnai,

Draugauja jų visų vaikai

Ir kalbasi – sunku atskirti...

Audimų raštuose seniai

Kiekvienas nyties siūlu surištas,

Vis savo balsu girgsi...

Vanduo – gyvenimo srovė, –

Ir ašara iš jo, ir vynas sirpsta,

Kaip antaniniai obuoliai

Ant klėties baigia nokti,

Kvapą aplink skleisti.

Iš čia – visi vaizdai,

Kaip gintaro karoliai,

Vakarėjant saulės spinduliai...

Kai bus ruduo, lengva bus pakilti

Ir paskutinį kartą

Žemę apkabinti.

Ona Baliukienė