2015 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Rašau ledu



Karščiausią vasarą – man šalta,
Ne tas, ne taip kalbėjo,
Ne tą patį sakė,
Ne taip žiūrėjo
Ir byra šalčio trupiniai, –
Taip gelia panages
Ir pačią sielą,
Karščiausią vasarą – ledai...
Dažnai jaučiu ir padėkoju,
Kada sušildo vaikų rankos,
Pakeltos į mėlynę,
Iš ten pabyra saulės spinduliai, –
Ne taip mane mylėjo,
Ne tokie buvo bučiniai...
Brendu per baltą pusnį,
Parašau ant sniego
Ir nutrinu žodžius, –
Ne tą gal parašyti tau norėjau,
Išbrėšiu skrituly ledu,
Sutirps ir nieko nebebus...


Komentarų nėra: