2015 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Artėja metas – mesti plunksną



Artėja metas,
Kada reikės skristi
Ir krenta gulbių plunksnos –
Ilgos, baltos –
Reikės jas greitai atauginti,
Kol medžių lapai šlama
Uždengdami kelius...
Tuojau nukris – tik vienas mėnuo
Ir lieka plikas išdidus liemuo,
Jį apkabina vėjas,
Kedena savo šaltais pirštais
Pakylančius paukščius,
Kurie apskrenda savo vaikų vietą,
Palieka žiemai
Židinius jaukius...
Pakeliu nuo pakrantės,
Lyg nuo švento slenksčio,
Plunksnas išsimėčiusias
Ir iškeliu savo sparnus;
Taip pasitinku rudenį kiekvieną,
Nuo tako šluoju kitusius lapus...
Atėjo metas mesti plunksną,
Bet dar pakelsiu paskutinę, –
Koks gražus ruduo...







Komentarų nėra: