2015 m. liepos 25 d., šeštadienis

Pasaulis – vienas



Nuo pat pavasario –
Pilni laukai gėlių
Ir paukščių giesmės,
Girdėtos, negirdėtos,
Kas dieną keičiasi žiedai –
Tai laiko žymės,
Lyg skriejančios kometos,
O skruostai saulėje –
Kregždėti...
Skrendu vis prie naujų,
Tarsi drugelis, ką tik išsiritęs,
Džiaugiuosi visą vasarą
Marguoju kilimu
Ir žaluma miškų
Nuo žiedo iki žiedo.
Ruduo...
Kai pavargstu, prisėdu, –
Koks šiltas saulėje akmuo,
Ant jo žaliuoja žiemą samanos,
Gyva po juo ir žemė,
Kažkas pažymėta...
Jau metas būtų pailsėti,
Bet balutes nuspalvina šalna,
Žėruoja tartum baltas skėtis, –
Tokia pati mano galva...
Oi, nevalia – liūdėti.


Ona Baliukienė



Komentarų nėra: