Pamąstymai

Užtvėrė tėvas kiemą

Iš plonų žilvičio krūmo šakalių,

Sukaišiojo į žemę,

Be jokių atramų

Ir auga,

Žali lapeliai kas pavasarį

Užstoja,

O žiemą – kiaurai matosi...

Sustoju šiapus,

O kitoje – tik tu

Ir žiūrime ilgai ilgai,

Kaip saulės spindulys

Tvoroje maudosi,

Užkliūva lapuose,

Į žemę nusileidžia,

Dagilio gūžta šildo,

Vaikus perina, –

Nestovi vietoje gyvenimas.

Kai nebebus tvoros,

Pasens arba sugrius,

Kada nukirs audra ar šaltis,

Stovėsime šalia abu

Prie amžinybės , kaip senos trobos,

Didžiųjų vartų...

Skiriu Arūnui Šmukštarui gimtadienio proga

Ona Baliukienė