2015 m. liepos 4 d., šeštadienis

Iš savo atminties



Pasijuntu viena,
Kai pametu po vieną plunksną;
Kažkas ją pakelia,
O gal tik vėjas nupučia toliau,
Paskui atplukdo ją prie kranto
Ir supina su meldais,
Tarsi dainos posmą,
Kurio jau niekas nedainuos
Ir apie meilę nekalbės...
Pasijutau viena,
Kada vaikai užaugo,
Pavirto gražiais gulbinais,
Dabar jų plunksnos krenta,
O aš renku, renku
Ir užkeriu kiekvieną,
Kad prisikeltų milžinais...
Pasijutau viena,
Kai nuplaukė mintis
Ir metė baltą plunksną
Taip toli, į kitą šalies krantą,
Kurį pasiekia tik širdis,
Iš ten ir saulė teka,
Atplukdo dainą nesuprantama kalba,
Klausausi ir rašau
Su gulbės plunksna
Iš savo atminties...









Komentarų nėra: