Dabar ir visada

Mamyte, mes greit augame,

Tu net nepajutai,

Kaip siekėme ir bėgome

Paskui tave akis pakėlę,

O tu mus pagavai,

Glaudei ir ašaras nušluostei

Ir tavo rankos buvo švelnios,

Kaip debesėlių garbinių puta...

Kiekvienas mūsų žingsnis,

Neatsargiai žengtas,

Ir kiekviena gyvenimo klaida

Tau atsilieps kaip dūžis

Ir nelaimės aidas,

Nes tu – mama.

Neskaičiavai ir neskaičiuosi,

Visas pamirši,

Visiems mylėdama atleisi

Ir gydys tavo žodis

Mūsų gyvenimo žaizdas, –

Tu panaši į saulę

Ir į žemę juodą,

Kuri paguodžia ir apgaubia

Savo šiluma.

Mamyte, tu gera.