2015 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Žydėjimas



Kaip gera,
Kad turiu draugų,
Kurie su šypsena sutinka dieną
Ir darosi širdy ramu,
Kad esame, kaip vienas...
Po mėlynuoju dangumi
Taip gera, šilta, –
Jis atviras ir mielas,
O debesėlių apsupty
Ir saulę arčiau pamatau,
Sutinku vakarą ramiai,
Nesibijau nakties,
Jis neša ramų miegą,
Lyg užpustytu takeliu
Brendu per baltą sniegą...
Tiek metų eita ir skubėta,
Gal būtų netgi pailsėti laikas,
Bet visada šalia
Beskubantis laikrodis...
Rodyklę suka vėjas,
Miškai dar šaukia
Paukščių giesmėmis
Ir sieloje giedrėja,
Nenuorama širdis – ryto kūrėja,
O tiek žiedų kvapnių
Dar nežydėjo,
Gal bėgau pasitikti
Ir nepastebėjau?..






Komentarų nėra: