Siuvėja

Buvusios mokinės Ramunės Tvardauskaitės Šaltenienės foto

Kiekvieną rytą

Nubundu dar prieš saulėtekį,

Pakloju pievų lovą,

O medžių šakomis,

Lyg kopėčiomis kopiu

Šviesios saulės pažiūrėti,

Su ja vis pasisveikinu

Už horizonto, kada ji toli toli...

Pasiimu tik voro siūlą

Ir adau būties minutę,

Džiaugiuosi ir dėkoju žemei,

Kad matau skylutę,

Įveriu ir spindulį,

Dygsniuoju baltus debesis,

O vakarais siuvu...

Mano takai – tik vėjo pažymėti,

Rasos lašeliuose žvaigždelės

Naktį šviečia,

Renku ir pasaką seku.

Dabar ir tu skaitai,

Pieši savo gyvenimo paletėje

Gimtų namų vaizdus.

Ona Baliukienė. Mačionys