Knyga
– gyvenimas,
Nuoširdi
išpažintis,
Vieša,
kaip saulė,
Danguje
– ugnis,
Išdegina
ir skauda,
Kada
atgal prisiminimuose,
Tarsi
per pievą vėl brendi
Į
mylimą savo pasaulį...
Jame
– savi,
Palaidoti
po kryžiais,
Ir
Joninių naktis
Tik
jonvabaliais švyti...
Kiekviena
pamiškė,
Kiekvienas
kelmas žydi,
Pataisų,
viržių stiebai spindi,
Susirenka
juos bitės,
Todėl
saldus medus
Ir jų
spalvas atspindi...
Dabar
abu apeikime miškus,
Pažvelkime
į dangų prisimerkę,
Matysime
žvaigždes,
Po
vieną sau priskirkime,
Kada
jos mirga,
Krintančių
nelaukime...
Tau
perduodu savo jausmus,
Kaip
savo sielos patirtį –
Džiaugsmus
ir dar kai ką...
Suprasi,
nes abu čia vaikštome
Ir
ganom debesis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą