Gėlių takai

Keliai lygiuojasi į žmones,

Prie kiekvienos sodybos

Trumpam sustoja,

Prie slenksčio – kilimas gėlių,

Po juo duobė žarijų,

Kad neperžengtų ja blogis,

Sudegtų keršto ugnys,

Išsisklaidytų dūmai, kuo toliau...

Užkaista padai per ilgą kelionę,

O nusidėvėtos klumpės

Prieangyje pastatomos,

Kad džiūtų rasose išbrinkusios,

Nuo padų nubyrėtų

Iš svetimos žemės purvas,

Tyro vandens dubuo

Atokaitoje šyla, net garuoja,

Pamerkia drabužius

Ir nusiprausia veidą,

Rankas ir kojas numazgoja,

Prie savo stalo sėdasi

Tik sąžine švaria, savi...

Takeliuose – svečiai;

Prašyti, negirdėti,

Lyg atpūsti vėjo,

Barbena durų rankeną dažnai...

Įleisiu, kas ateina

Tik su gėlėmis.