Nepakartojamas
dangus,
Kur
debesėlius vėjas gano,
Kur
saulė kepa pyragus
Iš
tikro kviečio grūdo,
Žiemkentėlio
mano...
Juos
atvėsina ežere
Gaivi
ryto rasa,
Lašai
pasineria giliai giliai,
O
kvapas pažeme plevena,
Atsigeria
iš tvenkinio garniai
Ir
nešasi vaikams
Tyro
vandens
Iš
kiekvienos versmės upelyje.
Kiek
paukščių susuka lizdus
Ir
savo vaikus peri,
Visus
maitina namuose
Mano
juoda žemė...
Kur
keliavau, tirpo iš džiaugsmo
Ašara
ant veido,
Lydėdavo
prisiminimuose dangus, –
Tokio
dar niekur nemačiau...
Oi,
tik pas mus taip gera!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą