2015 m. birželio 28 d., sekmadienis

Dangus į žemę nusileido




Nepakartojamas dangus,
Kur debesėlius vėjas gano,
Kur saulė kepa pyragus
Iš tikro kviečio grūdo,
Žiemkentėlio mano...
Juos atvėsina ežere
Gaivi ryto rasa,
Lašai pasineria giliai giliai,
O kvapas pažeme plevena,
Atsigeria iš tvenkinio garniai
Ir nešasi vaikams
Tyro vandens
Iš kiekvienos versmės upelyje.
Kiek paukščių susuka lizdus
Ir savo vaikus peri,
Visus maitina namuose
Mano juoda žemė...
Kur keliavau, tirpo iš džiaugsmo
Ašara ant veido,
Lydėdavo prisiminimuose dangus, –
Tokio dar niekur nemačiau...
Oi, tik pas mus taip gera!




Komentarų nėra: