2015 m. birželio 9 d., antradienis

Aš niekada tau nemeluoju



Visi daiktai motinos žemės
Paviršiuje ir gelmėse
Turi savo vardus, –
Kaip medžius šauktume,
Jei jų nepažinotume,
Kaip sektų pasakas vaikams,
Jei nežiūrėtų į žvaigždes
Močiutės, motinos?
Susėdame į Grįžulo Ratus,
Didžiuosius ir Mažuosius,
Paraginame žaibo botagu,
Per debesis važiuojame...
Kiek turime vaikų,
Tiek renkame ir jiems vardų,
O kiekvienam po debesėlį
Baltą dovanojame,
Saulutė apšviečia kraštus,
Tada jis lemtį pamatuoja...
Rausvėja – tulpė
Arba meilės rožė,
Baltas – ramunė,
Kuria buria jau maži
Ir visą puokštę skina, dovanoja...
Gegutės ašarėlės byra,
Glaudžiasi prie kojų
Bėgančiam per pievą,
Jų akyse – dangus siūbuojasi...
Visi turi vardus,
Aš nemeluoju...






Komentarų nėra: