Atleiskime
mažiems,
–
Jie
sako savo tiesą,
Neleiskim
dideliems,
Kurie
savo žodžius supranta,
Meluoja
ir prisiekia,
Ištrina
datas,
Kaip
gyvenimo detalę,
Kurios
jau nebebus šalia...
Tiktai
prieš kryžių
Nukeliu
kepurę,
Nes
nukryžiuotojo kakta
Erškėtrožių
vainikais papuošta...
Oi,
iš žaizdų
Dar
šiltas kraujas laša
Ir
girdo žemę,
Nuoskauda
ir dulkės
Vėl
atveria žaizdas
Ir
vėl užtraukia...
Gyvenimas
– gyva žaizda,
Kuri
negyja niekada,
Neliesk
tik savo pirštais,
Pažvelk
tik siela atvira,
Gal
jai atleisiu...
Netrink
ir savo žodžių,
Jei
tiki tiesa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą