Pirmieji pranašai

Gamta nelaukia – visi skuba:

Pražysta, skleidžia pumpurus,

Poruojasi ir išveda vaikus,

Sudeda kiaušinius ir plyšta,

Lukštas skyla,

Tarsi mėlynas dangus.

Tik iš dviejų gyvybė,

Iš dviejų mažyčių skilčių,

Žemės kevalų,

O kas viduryje – didinga paslaptis

Visų laikų...

Nežinome, kas žemėje,

Kur mes gyvename,

Nesužinosime, kas tas dangus,

Kur angelai plevena,

Mūsų svajonė – turėti jų sparnus...