2015 m. gegužės 5 d., antradienis

Palydėjau dieną



Aukštai aukštai
Praskrenda paukštis,
Kyla ir žmogus,
Kad pažiūrėtų iš dangaus
Kaip saulė leidžiasi,
Tada nutyla vėjas,
Tik oro srovė
Dar gano debesis...
Iš ten ir horizontai platesni,
Bet saulės rutulys
Vis tiek labai toli,
Tik pamojuosi spinduliui
Ir grįžęs nusileisi,
Kur žydi obelys ir kriaušės.
Žiedai prieš saulę baltesni,
Tarytum nusiprausę,
Prisiglaudžiau prie žemės
Ir klausausi – alsuoja, dūzgia,
Kvepia saldžiu medumi...
Oi, tokią dieną
Atsistojusi meldžiuosi
Po balta obelimi,
Lenkiuosi savo žemei,
Motinai brangiausiai.



Ona Baliukienė

Prisiminimai iš patikusio renginio ( Literatūra ir menas foto albumas)






Komentarų nėra: