Metų
– šimtas
Kasdien
savo metus
Su
gegute skaičiuoju;
Kišenė
ir tebus tuščia,
Bet
turiu rankas, kojas,
Turiu
akis ir širdį,
Kuriose
sutilpo
Gimtinės
kloniai,
Gelsvas
smilgų šilkas...
Tolėliau
nesimato,
Nes
užstoja miškas,
Iš
ten girdžiu gegutę,
Kuri
turi metų šimtą,
Visiems
juos atiduoda,
O man
ir to užtenka.
Metai
– lašai,
Nuriedantys
per skruostą,
Dažnai
rankove nusišluostau
Ir
vėl skaičiuoju minutes,
Po
širdimi turiu lakštingalą,
Eiles...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą