2015 m. gegužės 5 d., antradienis

Gyvos akys


Lietuvos rašytojų sąjungoje. Benedikto Janušėvičiaus foto


Gražiausias medis, kol dar jaunas,
Nors labai nesaugu,
Kažkas jam numina viršūnę
Ir kreivas užauga,
Išknisa šaknis kurmiai,
Paskui dar kinvarpos sugraužia
Ir lieka gilūs randai
Net po žieve,
Laike susisuka ir lapai,
Kur saulė rašo naują dieną,
Šešėliais barsto
Jau užaugusį kamieną
Ištisus metus...
Jei užkliuvai, žievę nudyrė,
Liko gyva žaizda,
Ji matoma kas dieną,
Todėl ir stovi tyliai vienas,
Kad tavęs nepastebėtų,
Nes paukščiai skris, praskris
Ir nesusuks lizdų.
Bet akys – gyvos...



Ona Baliukienė

Benedikto Januševičiaus foto




Komentarų nėra: