2015 m. gegužės 15 d., penktadienis

Atminimo paminklas



Ko žuvusieji nesuspėjo,
Už juos javus pasėjo
Vaikai, vaikaičiai,
Tarsi vėl sužėlė
Gyvybė gatvėje,
Kur yra tik vienas mažas sklypas
Po kančios, kaip vėjo...
Čia buvo kažkada ir turgus,
Vežė kaimo žmonės vežime
Savo šiokiadienius,
Ratai braškėjo,
Grūdus į šilką mainė,
Tuštino pinigines,
Kai pirko sau batus,
Nes į bažnyčią eidamos
Juos kelios kartos vis avėjo.
Čia skelbė ir žinias,
Kur gaisras ar audra
Paliko be pastogės...
Baisiausia kaina – žmogaus gyvenimas
Kovų lauke
Už savo tėviškę pasibaigė,
Lyg nupūtė gyvybę
Per anksti, be laiko, vėjas...





Komentarų nėra: