Mano
langai, į saulę atsukti
Ir
visas kambarys – pilnas šviesos,
Nuo
ryto iki vakaro aplanko
Giedri
mintis iš pasakos,
Daugaus
skliaute kiek pasiūbavusi
Ant
debesų bangos
Į
ramų sapną nusileidžia...
Nėra
dienos, be spindulių,
Šešėliuose
panaršiusi
Atranda
kelią atgalios,
Į
skaistų ryto džiaugsmą.
Saulėtekis
– gyvenimo pradžia...
Dabar
pripildžiau dienos taurę,
Tiesiai
į širdį užgeriu beržo sula,
Stebiu,
kaip spindulys
Per
tyrą dangų į vakarą jau traukia...
Nubėgs
juk pamažu
Ten
paskutinis žodis,
Tada
užversiu langą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą