Ukrainoje

Atskrenda paukščiai, –

Padangė jiems gera,

Net žvaigždės naktį

Kelią rodo į gimtinę,

Laisvi – su vėju ir giesme

Pradžiugina miškus,

Kiekvieną krūmą,

Darželyje žolyną.

Toks laimės metas,

Kai neišskiria šeimų –

Taika tėvynėje,

Pyktį pasėja tik žmogus

Ir vis dar pyktį teisina,

Begėdiškai net ginasi.

Žvilgsnis nukrypsta,

Kaip vanago – plėšrus,

Į svetimas žemes,

Kurie ramiai vaikus

Tik savo troboje augina.

Kiek melo ir apgaulės

Atnešė pasauliui

Garbės troškimas,

Nesveikas kerštas – tai kraujo dėmė,

Amžiams pragaištingas.