Mačiau

Užėjo debesys juodi,

Keli lašai nukrito

Ir vėl prasišvietė dangus,

Išdžiuvo saulėje balutės,

Papurtė žvirblis sparnelius

Ir sučirškė nutūpęs ant šakos:

– Labas rytas!

Maži mano draugai –

Visada po langais,

Pastogėje vaikus augina,

Žinau, kad niekur neišskris,

Nes čia – gimtinė.

Surankioja iš sodo

Blogį nuo žiedų,

Kasdien palinksmina,

Tarsi vargo nežino,

Kada kojelės šalo, –

Basas mano žvirblis...

Prisiminiau metus,

Kada ir sniegas krito,

Dar braidžiojau ir per pusnis

Velykų rytą.

Jis čirškė ir tada

Jau nuo ankstyvo ryto:

Velykos!

Mačiau jo kiaušinius –

Jie gražūs netgi nedažyti,

Tik tuo ir giriasi

Mažytis...