Albino Šileikos darbas ir foto
Pavasaris
– tik paukščiams,
Sugrįžtantiems
namo
Ir
žiūrintiems iš aukščio,
Kas
gera tėviškės padangėje,
Kalneliuose,
kurie atsidengė,
Visiems
bendrai,
Pražys,
kaip lino žiedas
Žibuoklės
tuoj...
Ant
saulės apskritimo –
Geltoni
spinduliai,
Tai
mūsų šis pavasaris,
Senolių
palikimas,
Ratelio
dūzgesio garsai...
Nepaprasta,
kas gyva,
Gražu,
kas medyje, aukštai,
Kokie
audimų raštai,
Rievės
– gilios, gilios –
Ant
žemės delno nuo širdies
Sugulusios
taip lygiai,
Kaip
gubose linai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą