Gimti
namai – tai takas,
Kuriuo
mintys teka
Nuo
pat vaikystės iki pabaigos;
Kalneliai
bėga,
Tarsi
žalios pušys,
Susikibusios
už rankų,
Mažais
upeliais pildosi Šventoji,
Pavasariais
atsigeria
Baltų
beržų sulos
Iš
sraunios Anykštos...
Aplinkui
ežerai,
Gražiausios
žemės saujos,
Žėruoja
saulės spinduliais,
Jie
vėl Šilelį mena,
Kur
gimė A. Baranauskas
Ir
klausėsi paukščių dainos,
Grybavo
ir uogavo,
Sugėrė
sodrų kvapą,
Kaip
Aukštaitijos tarmę,
Savo
motinos tikros.
Vėl
pušys iškirstos sudygo,
Iki
mūsų dienų auga
Ant
aukštos kalvos,
Išsaugojo
ir kalbą,
Žodį
Lietuvos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą