Prano Baliukos foto
Ar
visada mes turime jėgų
Prieš
vėją atsigręžę šaukti,
Kad
matome laivelį skęstantį
Toli
toli nuo kranto,
Kaip
jam ištiesi ranką,
Jeigu
niekas šalia jo neplaukia,
O
vienas pats jis švyturio neranda...
Kiek
mūsų žemėje
Paguodos
laukiančių,
Kiek
be pastogės, be tėvų vaikų,
Vandens
negaunančių?
Didžiausia
neganda – žmonijos skurdas.
Kas
pastatys naujus laivus
Ir
apraudos paskendusius?
Kol
galime, tol šaukime,
Gal
atsilieps nelaimėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą