Nemiega
mintys,
Teka,
kaip upelis,
Prisimena
motulę,
Sėdinčią
po rateliu,
Kaip
laimės voras
Vieną
siūlą verpia,
Sujungia
jį su lino kuodeliu...
Nemiega
vėjas,
Tik
dažnai nutyla,
Tada
girdžiu,
Lyg
tėvas plaka dalgį
Plieniniu
plaktuku,
Papusto
ir paseilina,
Nykščio
nagu pabraukia,
Į
pradalgę suguldo žolę
Eidamas
žingsniu...
Atėjo
vakaras,
Užmigo
saulė,
Parimo
mėnuo lyg lopšys,
Kuriame
supa žvaigždę,
Vakarę,
dukrą savo,
Dangaus
visas viltis,
Ramias
naktis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą