Poetas Giedrius Šidlauskas
Atidavė
dangus,
Kada
gimiau,
Savo
gelmes ir viską,
Ką
turėjo,
Ėjau
ir garbinau žvaigždes,
Klausiausi
pasakų senų,
Bet
slibinais neįtikėjau...
Vieną
vienintelę turiu
Tik
juodą žemę,
Iš
kur mintis semiu
Į
dangų pažiūrėjusi.
Nesek
man pasakų daugiau,
Žinau
seniai,
Iš
kur ir džiaugsmas gimsta,
Kaip
sugeria jį smėlis...
Verkiu,
kai lyja iš dangaus,
Ne,
ne mana,
Tik
stingdantys lašai,
Kad
amžinai jie bėgtų
Į
laiko upelį šėlstantį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą