2015 m. sausio 5 d., pirmadienis

Žiemų žiemos



Paukščių giesmės nutyla,
Po dangų debesėliai braido
Ir sveikina žiemos kalba
Kiekvieną medį, akmenį,
Prie kurio vėjas prisiliečia...
Kiek baltų paukščių iš dangaus
Pabyra ir žemę apšviečia;
Tokio baltumo pasiilgau,
Kaip sodų žydinčių
Ar bičių spiečiaus.
Žiemos pradžia – dar šventė, –
Nereikia kailinių
Ir pirštinių mūvėti,
Užverti galvą ir žiūri
Saulutei į akis,
Kiekvieną snaigę norisi paliesti,
Su ja ant žemės baltų patalų
Be baimės atsisėsti.
Ilgai žiūrėjau, nes dabar galva –
Balta balta...
Ir tavo bus tokia,
Kai daug žiemų turėsi.





Komentarų nėra: