Parskrenda
paukščiai,
Kurie
nebuvo išskridę,
Padangėje
suka ratus
Ir
žiūri į gimtinę,
Tikrus
savo namus.
Rytais
ar vakarą vėlyvą
Suranda
vietą, kur gražu,
Ir
trupiniais maitinasi
Iš
paliktų svajonių,
Bet
visada gyvų...
Svajonių
namas – tavo atmintis,
Tėvai
prie durų,
Sukumpusi
lazda senų,
Pasiremia
vaikai sugrįžę,
Apžergę
joja ir vaikaičiai,
Lyg
ant bėrų žirgų...
Nusitęsia
keliai net iki jūros,
Prisirenka
į delnus gintarų,
Sugrįžta
visi paukščiai iš pajūrio
Nešdami
dainą ant sparnų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą