Po
dvidešimties metų
Beržą,
liepą kerta,
Iš
jų graži lenta
Ir
apdailai dar tinka, –
Po
dvidešimt penkerių –
Tik
malkoms,
Nes
po žieve – tiek daug
Jau
prisiveisia kirminų,
Kad
krebžda, kenkia...
Po
daugel metų
Visų
jėgos išsenka
Ir
kalba kartos
Visai
skirtinga kalba,
Kam
buvo saulės per mažai,
Išlenda
iš po samanų
Ir
per išvirtusius,
Kaip
niekur nieko žengia, –
Tai
šis ir tas buvo blogai...
Oi,
medžiai sėjosi
Ir
seniau dygo mintys,
Ant
plyno lauko
Neišdygo
liepos ir beržai...
Nemindydamas
eik į mišką,
Pakėlęs
galvą eik tvirtai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą