2015 m. sausio 27 d., antradienis

Rūtos po medžiu



Ruduo seniai nudažė
Kamienus ir lapus,
O žema baltą snaigę
Prilipdė ant kaktos...
Dabar aš – karalaitė
Iš pasakos senos,
Turiu didžiulį kraitį
Ir širdy tiek dainų,
Kad vieną kitą žodį
Draugams ir tau skiriu...
Vėjas jaunikius perša,
Bet neišsirenku vis karalaičio
Ir žiedo neturiu,
O ant bevardžio piršto
Rūtas pasėjau,
Tegu jas nuskina ruduo...






Komentarų nėra: