Pro užrakintas lūpas

Užrakinau, kad nesugrįžtų

Audra, pūga, šiaurys,

Kad niekad neatpūstų,

Kas buvo praeity,

Kada visi kalbėjo

Puse burnos, tik lūpomis,

Bet tėviškę mylėjo

Ir per pačias liūtis.

Tiek daug saulėlydžių praėjo,

Saulėtekių būta mažiau,

Nes miškas, kad ir išretėjęs,

Užstodavo dažniau.

Drevėje ūkauja pelėdos,

Auginančios plikus vaikus,

Ir giriasi kaimynams,

Kad turi gražuolius.

Protingai kalba visos mamos,

Bet nerakintos lieka durys,

Pakyla paukščių pulkas,

Nuskrenda per laukus...