Keliu žolę

Žiūriu į vandenį,

Matau jo tėkmę,

Žiūriu į versmę

Ir skaitau mintis,

Kurios iš taip giliai,

Kad vis semiu

Ir negaliu pasiekti to,

Kas man svarbu labai...

Ten akmenėliai, žvyras,

O dumblas – viršuje,

Ant jo – žolė,

Skaidri tarsi safyras,

Iš tų pačių kristalų,

Plazda ten žalia gyvybė,

Prieš saulę pakelta.

Pagaunu bėgantį šešėlį,

Priglaudžiu prie savęs

Ir kalbamės apie gyvenimą,

Kuris ir džiaugsmo gabalėlis,

Ir žemiška kančia.

Užšalo žemą tik upelis, –

Aš – veidrodis jame.