Antoine Denis Chaudet
Skaičiuojami
kare parkritę,
Bet
prieš tai ir šūviai,
Prakirtę
odą ir įsmigę
Taip
giliai giliai,
Kad
ir po daugel metų,
Kaip
dėmė raudonai,
Dar
nusidažo žemės marškiniai.
Karių
ėjo kolonos,
Šypsojosi
tik dvaro rūmų
Saugūs
juokdariai,
Kai
karo maršas grojo,
Lydėjo
iš paskos ir šunys,
Kad
gautų veltui kaulą,
Nešiojo
juos šakalai
Į
milines įsisiautę,
Vėl
prašė duonos
Palikti
amžiaus vaikai...
Kas
girdė iš ąsočio,
Išsaugojo
gyvybę,
Tam
statė paminklus
Kiti
šios žemės geradariai
Ir
jautrūs meno žmonės
Pradėdami
gyvenimą iš naujo.
Kartojosi
ir vėl kartojasi
Tie
patys žodžiai
Neparašytose
dar knygose...
Oi,
karai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą