2015 m. sausio 25 d., sekmadienis

Iliuzijų srovė



Kai nerimas kankina,
Taip norisi užmigti,
Nesapnuoti ateities,
O praeitis, užlindusi už durų,
Paklebina sklendę nakties,
Pašaukia, kas nebūta,
Tarsi iš pasakų šalies
Atsiveria ramybės būstas,
Džiaugiesi, kad ilgi ilgi
Šešėliai plūsta
Ir nebejaudina, kas bus...
Gyvenimą pripildo
Klampi iliuzijų srovė,
O praeitis – negrįžtantis upelis,
Ryto nepakeičia,
Koks buvo, toks ir bus...




Komentarų nėra: