Gėlių darželyje

Sigučio Obelevičiaus pasėta gėlė

Žiūri į darželius,

Pažįsti žmogaus siela,

Kas atviras pasauliui,

Tas myli ir visas gėles

Ir savo krašto,

Tolimų šalių, žemynų,

Kurio širdis net atvira kalnams.

Didelės gėlės,

Kur aukšti kalnagūbriai, –

Jie stiebiasi į saulę,

Kad gertų rasą,

Iš upelių krintančią,

Nes ten sniegynai ir tyra šviesa,

Kaip ir dangaus mėlynė,

Kurią į žiedą ir lapus susirenka,

Paskui keliauja

Per pasaulį ir sužinome,

Kitų žmonių viltis ir svajones.

Paglostai gėlę – ji ir apkabina,

Net savo vardą primena,

Kaip tyrą meilę

Iš savo gimtinės...

Kas ji, o kas gi mes.